terkšterėti

térkšterėti, -ėja (-ia Nmn, -i Ds), -ėjo žr. terkštelėti: 1. Térkšterėjo bliūdas iš rankų Ds. Térkšterėjo koja, misliau – lūžo Krok. Terkšterėjo durimis taip smarkiai, kad net langų stiklai sudrebėjo rš. ║ Griausmas, terkšterėjęs į tarpą vištų, išblaško anas į visas šalis TS1896,8(Vaižg). 2. Aš jam terkšterėjau ausin Nmn. Kad térkšterėj[o] akmeniu langan! Lp. 3. Kai koks besmegenis terkšteria sau į kaktą, sako, kad jis nusišovęs iš meilės Db. 4. Nmn žr. terkštelti 3. 5. tr. prk. išeikvoti, išleisti, pakloti: Kokį šimtą térkšterė[jo]! Db.